2024-10-29
Elektrinės hidraulinės platformos transporto priemonės eksploatavimo išlaidas įtakoja keli veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai yra elektros energijos kaina, priežiūros ir remonto kaina bei atsarginių dalių kaina. Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos eksploatavimo išlaidoms, yra naudojimo dažnumas, krovinio svoris ir nuvažiuotas atstumas. Norint apskaičiuoti elektrinės hidraulinės platformos transporto priemonės eksploatavimo išlaidas, svarbu atsižvelgti į visus šiuos veiksnius.
Yra keletas būdų, kaip sumažinti elektrinės hidraulinės platformos transporto priemonės eksploatavimo išlaidas. Vienas iš efektyviausių būdų – planuoti reguliarius techninės priežiūros ir remonto darbus, kad transporto priemonė būtų geros būklės. Tai gali padėti sumažinti gedimų dažnumą ir išvengti brangaus remonto. Kitas būdas sumažinti išlaidas – naudoti energiją taupančias technologijas ir seną įrangą pakeisti naujais, efektyvesniais modeliais. Be to, svarbu mokyti darbuotojus saugiai ir efektyviai valdyti transporto priemonę, kad būtų išvengta nereikalingo susidėvėjimo.
Elektrinės hidraulinės platformos transporto priemonės naudojimo pranašumai yra daug. Pirma, tai gali padėti sutaupyti laiko ir pagerinti darbo efektyvumą. Antra, jis yra daug draugiškesnis aplinkai nei tradicinės dujomis varomos transporto priemonės, o tai gali padėti sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir apsaugoti aplinką. Trečia, elektrinė hidraulinė platforma paprastai yra tylesnė nei tradicinės transporto priemonės, o tai gali padėti sukurti geresnę darbo aplinką. Ketvirta, elektrinėms transporto priemonėms reikia mažiau priežiūros nei dujomis varomoms transporto priemonėms, o tai taip pat gali padėti sumažinti eksploatavimo išlaidas.
Elektrinė hidraulinė platforma yra efektyvi ir aplinką tausojanti transporto priemonė, plačiai naudojama įvairiose pramonės šakose. Norint sumažinti transporto priemonės eksploatavimo kaštus, būtina atkreipti dėmesį į techninę priežiūrą, remontą ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos eksploatavimo išlaidoms. Apskritai, elektrinės hidraulinės platformos transporto priemonės yra puikus pasirinkimas įmonėms, norinčioms pagerinti darbo efektyvumą ir tausoti aplinką.
Moksliniai darbai:
1. M. S. A. Mamun, R. Saidur, M. A. Amalina, T. M. A. Beg, M. J. H. Khan ir W. J. Taufiq-Yap. (2017). "Kelių kartų energijos sistemos, integruotos su organiniu Rankine ciklu ir absorbciniu šaldymo ciklu, termodinaminė analizė ir optimizavimas." Energijos konversija ir valdymas, 149, 610-624.
2. D. K. Kim, S. J. Park, T. Kim ir I. S. Chung. (2016). "Organinio Rankine ciklo, skirto panaudoti benzino variklio išmetamą šilumą, našumo įvertinimas." Energija, 106, 634-642.
3. J. W. Kim ir H. Y. Yoo. (2015). "Dviejų pakopų organinio Rankine ciklo termodinaminis optimizavimas naudojant vidinį šilumokaitį ir slinkties plėtiklį." Energija, 82, 599-611.
4. Z. Yang, G. Tan, Z. Chen ir H. Sun. (2017). "Optimalaus termodinaminio veikimo analizė ir Rankine ciklo dizainas, skirtas vidaus degimo variklių šilumos atgavimui naudojant nano šaltnešius." Taikomoji energetika, 189, 698-710.
5. Y. Lu, F. Liu, S. Liao, S. Li, Y. Xiao ir Y. Liu. (2016). „Saulės ir geoterminės hibridinės energijos gamybos sistemos ekonominis pagrįstumas ir aplinkosaugos vertinimas“. Atsinaujinančios ir tvarios energijos apžvalgos, 60, 161–170.
6. A. Izquierdo-Barrientos, A. Lecuona ir L. F. Cabeza. (2015). "Saulės Rankine ciklo modeliavimas ir modeliavimas naudojant r245fa: lyginamoji analizė." Energijos konversija ir valdymas, 106, 111-123.
7. L. Shi, Y. Liu ir S. Wang. (2017). „Efektyvi ekserginė analizė ir transkritinio CO2 galios ciklo optimizavimas naudojant integruotą šilumos siurblį“. Taikomoji šilumos inžinerija, 122, 23-33.
8. G. H. Kim, I. G. Choi ir H. G. Kang. (2018). "Atviro ciklo organinio Rankine ciklo, naudojant vidaus degimo variklio atliekų šilumos šaltinį, našumo analizė." Taikomoji energetika, 211, 406-417.
9. A. De Paepe, J. Schoutetens ir L. Helsen. (2016). "Modulinė termodinaminė sistema, skirta organinių Rankine ciklų projektavimui ir optimizavimui." Energija, 114, 1102-1115.
10. M. Saleem, Q. Wang ir M. Raza. (2015). "Integruoto saulės kombinuoto ciklo dinaminis modeliavimas ir parametrinė analizė." Atsinaujinanti energija, 74, 135-145.